<h3> Įvadas į NFS </h3> NFS yra standartinis failų mainų protokolas, naudojamas „Unix“ sistemose. NFS leidžia vienai sistemai eksportuoti katalogą tinkle į vieną ar kelis kitus pagrindinius kompiuterius, suteikiant vartotojams ir tų pagrindų programų prieigą prie eksportuotų failų taip, lyg jie būtų vietiniai. <p> NFS serveris yra sistema, eksportuojanti vieną ar daugiau katalogų, o NFS klientas yra sistema, kuri iš serverio sujungia vieną ar daugiau katalogų. Pagrindinis kompiuteris gali būti ir NFS serveris, ir kitų serverių klientas. <p> Serveris kontroliuoja, kurie klientai gali sujungti eksportuotą katalogą, tikrindami kliento IP adresą pagal leidžiamo pagrindinio kompiuterio, kuriame yra prašomas katalogas, sąrašą. Serveris taip pat gali paskirti tik skaitymo arba tik skaitymo eksporto paslaugas tam tikriems klientams. <p> Skirtingai nuo kitų tinklo failų sistemų, NFS klientas neprivalo prisijungti prie serverio, kai prideda eksportuotą katalogą. Serveris tikisi, kad klientas tikrins vartotojus (naudodamas „Unix“ kredencialus arba naudodamas „Kerberos5“ autentifikavimą) ir pateiks dabartinio vartotojo ID, kai prieis prie eksportuotų failų. Taigi turėtumėte leisti tik patikimiems klientų pagrindiniams kompiuteriams kaupti eksportuotus katalogus. <p>
y~or5J ={Eeu磝Qk ᯘG{?+]ן?wM3X^歌>{7پK>on\jy R g/=fOroNVv~Y+ NGuÝHWyw[eQʨSb> >}Gmx[o[<{Ϯ_qF vM IENDB`
